Naujienos

2013-11-28 paskelbtos informacijos patikslinimas Air Lituanica keleiviams, skrendantiems Amsterdamo ir Berlyno kryptimis

Aviakompanijai Estonian Air nutraukus partnerystės sutartį su Air Lituanica, keleiviai, turintys Air Lituanica bilietus (su numeriu 431-XXXXXXX) į Estonian Air skrydžius Amsterdamo ir Berlyno kryptimis, bus skraidinami tik 2013 m. lapkričio 28 ir 29 dienomis.

Nuo 2013 m. lapkričio 30 d. Estonian Air skrydžiais Amsterdamo ir Berlyno kryptimis bus skraidinami keleiviai, turintys Estonian Air bilietus (su numeriu 960-XXXXXXXXX) arba aviakompanijos partnerių KLM, Delta, Hahn Air bilietus.

Skaityti plačiau

Keleiviai, turintys Air Lituanica išrašytus bilietus Amsterdamo ir Berlyno kryptimis ir norintys skristi tomis kryptimis su Estonian Air, turės įsigyti naujus bilietus. Minėtiems keleiviams Estonian Air taikys specialų tarifą, jeigu jie Estonian Air bilietų pardavimo biure pateiks nebegaliojančio Air Lituanica bilieto kopiją. Estonian Air įgaliotas bilietų pardavėjas Lietuvoje yra Ticketing Airport Services (Rodūnios kelias 2, Vilniaus oro uostas, išvykimo terminalas, tel. 8 5 2329300, 8 647-00048, elektroninis paštas: vno@ticketing.lt).

Keleiviai, turintys Air Lituanica bilietus į Estonian Air skrydžius Amsterdamo ir Berlyno kryptimis, turi teisę reikalauti, kad Air Lituanica jiems grąžintų pinigus už bilietus arba pakeistų juos kitais bilietais skristi konkrečiame biliete nurodyta kryptimi panašiu laiku arba kitu keleiviui tinkamu laiku, jei yra vietų.

Atsižvelgdami į Air Lituanica pateiktą informaciją, pranešame, kad minėta aviakompanija jos vardu išrašytus bilietus pakeitė į Estonian Air bilietus keleiviams:

1.  skrendantiems Amsterdamo kryptimi iki 2013 m. gruodžio 12 d. imtinai.

2.  skrendantiems Berlyno kryptimi iki 2013 m. gruodžio 5 d. imtinai.

Dėl pinigų už Air Lituanica bilietus grąžinimo, ar bilietų pakeitimo, keleiviai turi kreiptis tiesiogiai į aviakompaniją Air Lituanica arba į kelionių agentūrą, kurioje bilietai buvo pirkti.

Oro transporto vežėjas turi pasirūpinti keleiviais, kurių skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kaip antai oro erdvės uždarymas dėl ugnikalnio Eyjafjallajökull išsiveržimo
Sąjungos teisėje nenumatyta laiku ar pinigais išreikštų šios pareigos pasirūpinti keleiviais (pasiūlyti apgyvendinti, maisto ir gaiviųjų gėrimų) apribojimų

Sąjungos teisėje1 numatyta, kad atšaukus skrydį oro transporto vežėjas privalo pasirūpinti keleiviais ir išmokėti jiems kompensaciją. Vykdydamas pareigą pasirūpinti oro transporto vežėjas turi, atsižvelgiant į laukimo laiką, nemokamai suteikti gaiviuosius gėrimus, maistą ir, prireikus, nakvynę viešbutyje, transportą iš oro uosto į apgyvendinimo vietą, taip pat galimybę susisiekti su trečiaisiais asmenimis. Oro transporto vežėjas privalo įvykdyti šią pareigą net jei skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, t. y. kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių. Tačiau oro transporto vežėjas atleidžiamas nuo pareigos išmokėti kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis panaikintas dėl ypatingų aplinkybių.
Dėl Islandijos ugnikalnio Eyjafjallajökull išsiveržimo lėktuvams kilusio pavojaus nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 20 d. buvo uždaryta kelių valstybių narių, įskaitant Airijos, oro erdvė.
Skaityti plačiau

D. McDonagh buvo viena iš keleivių, turėjusių vykti 2010 m. balandžio 17 d. skrydžiu iš Faro į Dubliną, kuris dėl ugnikalnio išsiveržimo buvo atšauktas. Skrydžiai tarp žemyninės Europos dalies ir Airijos atnaujinti tik 2010 m. balandžio 22 d., o D. McDonagh galiausiai pasiekė Airiją 2010 m. balandžio 24 d. Šiuo laikotarpiu Ryanair ja nepasirūpino. Esant tokioms aplinkybėms ji mano, kad ši oro transporto bendrovė turi jai atlyginti beveik 1 130 eurų sumą, kurią ji per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 17 d. iki 24 d. išleido maistui, gėrimams, nakvynei ir transportui.
Dublin Metropolitan District Court (Dublino miesto apylinkės teismas, Airija), į kurį kreiptasi, klausia Teisingumo Teismo, ar oro erdvės uždarymas dėl Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo yra „ypatingos aplinkybės“, kurioms esant oro transporto vežėjas privalo pasirūpinti keleiviais, ar, priešingai, šios aplinkybės yra daugiau nei „ypatingos aplinkybės“, dėl ko šis oro transporto vežėjas atleidžiamas nuo pareigos pasirūpinti keleiviais. Be to, jei Teisingumo Teismas pripažintų, kad tokios aplinkybės yra „ypatingos aplinkybės“, jo taip pat prašoma atsakyti į klausimą, ar tokioje situacijoje pareigą pasirūpinti reikia riboti laiko ir (arba) pinigų atžvilgiu.
Teisingumo Teismas pirmiausia atsako, kad Sąjungos teisėje neskiriama nuo „ypatingų aplinkybių“ atskira kategorija, apimanti „labai ypatingus“ įvykius, kuriems atsiradus oro transporto vežėjas būtų atleidžiamas nuo visų reglamente numatytų pareigų, įskaitant pareigą pasirūpinti. Jei aplinkybės, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, dėl jų atsiradimo priežasties ir apimties nepatektų į „ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtį, oro transporto vežėjai privalėtų reglamente numatyta tvarka pasirūpinti tik tais oro transporto keleiviais, kurie dėl skrydžio atšaukimo atsidūrė ribotus nepatogumus sukeliančioje situacijoje. Tačiau tokios apsaugos netektų keleiviai, atsidūrę ypač pažeidžiamoje padėtyje, kai turi likti oro uoste kelias dienas. Todėl Teisingumo Teismas atsako, kad tokios aplinkybės, kaip antai dalies Europos oro erdvės uždarymas dėl Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimo, yra „ypatingos aplinkybės“, neatleidžiančios oro transporto vežėjų nuo pareigos pasirūpinti keleiviais.
Toliau Teisingumo Teismas patikslina, kad šiuo reglamentu nenumatyta jokių pareigos pasirūpinti keleiviais, kurių skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, apribojimų, nei laiko, nei pinigų atžvilgiu. Taigi visos pasirūpinimo keleiviais pareigos oro transporto vežėjui yra visiškai privalomos visą laikotarpį, kurį atitinkami keleiviai turi laukti, kol bus nukreipti kitu maršrutu. Teisingumo Teismas pabrėžia, kad šiais keleiviais ypač svarbu pasirūpinti, kai susiklosto tam tikrą laiką trunkančios „ypatingos aplinkybės“, o tuomet, kai atšaukus skrydį tenka laukti ypač ilgai, būtina įsitikinti, kad oro transporto keleivis visą laukimo laikotarpį gali gauti pirmojo būtinumo produktų ir paslaugų.
Galiausia Teisingumo Teismas pažymi, kad nors pareiga pasirūpinti turi finansinių padarinių oro transporto vežėjams, jų negalima laikyti perdėtais atsižvelgiant į aukštos keleivių apsaugos tikslą. Vartotojų, įskaitant oro transporto keleivių, apsaugos tikslo svarba gali pateisinti neigiamus ir net ypač sunkius ekonominius padarinius tam tikriems ūkio subjektams. Beje, oro transporto vežėjai, kaip patyrę subjektai, turėtų numatyti tokias su jų pareiga pasirūpinti susijusias išlaidas. Be to, jie gali įtraukti šios pareigos vykdymo išlaidas į bilietų kainą.
Vis tik Teisingumo Teismas pabrėžia, kad jei oro transporto vežėjas neįvykdė savo pareigos pasirūpinti oro transporto keleiviu, šiam gali būti atlygintos tik tos sumos, kurios yra būtinos, tinkamos ir protingos ištaisyti oro transporto vežėjo nevykdytą pareigą, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas.

Teisingumo Teismas patvirtina savo praktiką, pagal kurią ilgam laikui atidėtų / labai pavėlavusių skrydžių keleiviams gali tekti mokėti kompensaciją
Keleiviai, galutinę paskirties vietą pasiekę trimis ar daugiau valandų vėliau nei numatytas atvykimo laikas, iš oro transporto bendrovės gali reikalauti nustatyto dydžio kompensacijos, nebent šį atidėjimą / vėlavimą lėmė ypatingos aplinkybės
Pagal Sąjungos teisę1 numatyta, kad panaikinto skrydžio keleiviai gali gauti nustatyto 250–600 eurų dydžio kompensaciją. Sprendime Sturgeon2 Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisės į kompensaciją požiūriu atidėtų / pavėlavusių skrydžių keleivius galima prilyginti panaikintų skrydžių keleiviams. Taigi, Teisingumo Teismas nusprendė, kad jei jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių numatytas atvykimo laikas, jie gali reikalauti iš oro transporto bendrovės išmokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nebent šį atidėjimą / vėlavimą lėmė ypatingos aplinkybės.

Skaityti plačiau

Amtsgericht Köln (Kelno apylinkės teismas, Vokietija) ir High Court of Justice (Jungtinė Karalystė) prašo išsamiau paaiškinti Sprendimo Sturgeon taikymo sritį. Pirmoje byloje (C–581/10) Vokietijos teismas nagrinėja keleivių ir oro transporto bendrovės Lufthansa ginčą dėl daugiau kaip 24 valandas, palyginti su iš pradžių numatytu laiku, pavėlavusio skrydžio. Antroje byloje (C–629/10), TUI Travel, British Airways, easyJet Airline ir International Air Transport Association (Tarptautinė oro transporto asociacija, toliau – IATA) kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą dėl Civil Aviation Authority (Civilinės aviacijos institucija) atsisakymo patenkinti jų prašymą nereikalauti mokėti kompensacijos atidėtų / pavėlavusių skrydžių keleiviams. Ši nepriklausoma organizacija, kuriai pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi oro transporto teisės aktų Jungtinėje Karalystėje, nurodė, kad ji privalo laikytis Sprendimo Sturgeon.
Priimtame sprendime Teisingumo Teismas patvirtina Sąjungos teisės išaiškinimą, pateiktą Sprendime Sturgeon. Jis primena, kad, vadovaujantis vienodo požiūrio principu, atidėtų / pavėlavusių skrydžių keleiviai laikytini atsidūrę situacijoje, panašioje į „paskutinę minutę“ atšauktų skrydžių keleivių situaciją, kiek ji susijusi su keleivių teise į kompensaciją, nes šie keleiviai patiria panašų nepatogumą, t. y. praranda laiko.
Kadangi atšauktų skrydžių keleiviai turi teisę į kompensaciją, kai praranda tris ar daugiau valandų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad atidėtų / vėluojančių skrydžių keleiviai taip pat gali remtis tokia teise, kai dėl skrydžio atidėjimo / vėlavimo praranda tiek pat laiko, t. y. kai galutinę paskirties vietą pasiekia trimis ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro transporto vežėjo numatytas atvykimo laikas.
Tačiau priimdamas tokį teisės aktą Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė nustatyti pusiausvyrą tarp oro transporto keleivių ir oro transporto vežėjų interesų. Todėl toks atidėjimas / vėlavimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro transporto vežėjas gali įrodyti, kad atidėjimą ilgam laikui / didelį vėlavimą lėmė ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybės, kurių oro transporto vežėjas negali realiai kontroliuoti.
Teisingumo Teismas taip pat pažymi, kad reikalavimas išmokėti kompensaciją atidėtų / pavėlavusių skrydžių keleiviams yra suderinamas su Monrealio konvencija3. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatuoja, kad nuo skrydžio atidėjimo / vėlavimo neatsiejamas laiko praradimas yra nepatogumas, kurio Monrealio konvencija nereglamentuoja. Todėl pareiga išmokėti kompensaciją atidėtų / pavėlavusių skrydžių keleiviams nepatenka į šios konvencijos taikymo sritį ir papildo joje numatytą žalos atlyginimo sistemą.
Be to, Teisingumo Teismas mano, kad ši pareiga suderinama ir su teisinio saugumo principu, pagal kurį oro transporto keleiviai ir vežėjai turi tiksliai žinoti atitinkamų savo teisių ir pareigų apimtį.
Be to, Teisingumo Teismas patikslina, kad toks reikalavimas atitinka proporcingumo principą, pagal kurį Europos Sąjungos institucijų veiksmai turi neviršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamo reglamentavimo teisėtiems tikslams pasiekti, o sukelti nepatogumai neturėtų būti neproporcingi nurodytiems tikslams. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas konstatuoja, kad pareiga išmokėti kompensaciją atsiranda ne dėl kiekvieno atidėjimo / vėlavimo, o tik dėl atidėjimo ilgam laikui / didelio vėlavimo. Be to, oro transporto vežėjai neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atidėtas ilgam laikui / labai pavėlavo dėl ypatingų aplinkybių.
Galiausiai Teisingumo Teismas nagrinėja atitinkamų oro transporto bendrovių prašymus apriboti priimto sprendimo poveikį laiko atžvilgiu. Bendrovės mano, kad Sąjungos teise negalima grįsti keleivių reikalavimų išmokėti kompensacijas dėl skrydžių, kurie buvo atidėti /pavėlavo iki šio sprendimo paskelbimo datos, išskyrus tuos keleivių reikalavimus, kuriuos jie nurodė iki šio sprendimo priėmimo datos teismams pareikštuose ieškiniuose.
Dėl šių prašymų Teisingumo Teismas nurodė, kad šio sprendimo poveikio laiko atžvilgiu riboti nereikia.